|
Gyvūnų pasaulyje
Dramblys mįslingai žiūri į nuogą vyrą:
- Klausyk, nesuprantu, kaip tu su juo valgai?
Ant lubų tupi musė:
- Niekaip tų žmonių nesuprantu, lubas lygina, glaisto, dažo, o po to jomis nevaikšto
Vieną dieną triušis išlindo iš savo olos pakvėpuoti grynu oru. Diena buvo saulėta, triušis aptingo, pamiršo atsargumą ir atsidūrė lapės naguose.
- Geri pietūs,- pasakė lapė.
- Palauk,- suriko triušis,- tu negali dabar manęs suėsti.
-
?
- Aš užbaiginėju diplominį darbą „Triušių pergalė prieš lapes ir vilkus".
- Tu ką, išprotėjęs? Tuoj tave suėdu. Juk visi žino, kad lapė stipresnė už triušį.
- Ne, pagal mano iškeltą hipotezę visai ne. Jei nori įsitikinti, lįsk į olą ir paskaityk darbo metodiką. Tada galėsi mane suėsti.
- Tu tikrai keistas.
Tačiau lapė buvo smalsi, įlindo į olą ir… niekada iš jos nebepasirodė. Praėjo keletas dienų. Triušis vėl išlindo pakvėpuoti grynu oru ir… atsidūrė vilko naguose.
- Sustok,- suriko triušis,- tu negali dabar manęs suėsti.
-
?
- Aš užbaiginėju diplominį darbą „Triušių pergalė prieš lapes ir vilkus".
Vilkas taip žvengė, kad net žagsėti pradėjo.
- Ko gero, neverta tave ėsti. Tu esi nesveikas…kažkas su tavo galva. Gali užkrėsti.
- Tai nesąmonė,- įsižeidė triušis,- Jei nori įsitikinti lįsk į olą ir paskaityk darbo rezultatus."
Vilkas buvo smalsus, įlindo į olą ir jau niekada iš jos nebepasirodė. Prabėgo keletas dienų. Triušis sėkmingai baigė darbą ir patraukė į artimiausią morkų lauką švęsti. Čia sutiko kitą diplomantą.
- Atrodai labai jau laimingas,- pastebėjo kolega.
- O taip, tik ką baigiau diplominį darbą.
- Sveikinu. Apie ką jis?
- Triušių pergalė prieš lapes ir vilkus.
- Hm. Atrodo visiška nesąmonė.
- Nori paskaityti išvadas? Raunam dar po morką ir einam pas mane į olą.
Triušio ola atrodė kaip ir turi atrodyti tipiškas diplomanto būstas po intensyvaus diplominio darbo. Kompiuteris, kuriuo buvo parašytas tiek daug kritikos susilaukęs darbas, stovėjo pačiame olos gale. Prie vienos sienos gulėjo apgraužtų lapės kaulų krūvelė, prie kitos - krūva vilko kaulų. O pačiame olos centre miegojo darbo vadovas – didelis, gerai įmitęs liūtas.
- Petriuk, girdėjau tavo kiemo gaidys – pats didžiausias tinginys?
- Oi, neklausk! Kaimynų gaidžiai rytais gieda, o manasis tik galvą linkčioja.
- Ką tu čia turi?
- Inkilą!
- Tai kodėl skylės jame nėra!
-
Kaip paukščiukas įskris?
- O jis jau viduje.
Žmona griežtai:
- Jurgi, visam laikui įsikalk į makaulę: jeigu aš sakau „Mano brangusis!“, tai turiu omeny mūsų šunį!
- Kas pasaulyje pats laimingiausias ir kas nelaimingiausias?
- Laimingiausias gaidys: jis turi daug žmonų ir nė vienos uošvės, o pats nelaimingiausias paršas, nes netgi jo motina kiaulė!!!
Kalbasi du vyrai:
- Mano žmona labai mėgsta gyvūnus, o ypač kates ir šunis!
- O manoji vegetarė.
Vyras vedžiojasi didelį šunį. Prie jo priena smalsuolis ir klausia:
– Ar jūsų šuo turi geneologinį medį?
– O kam? Jis naudojasi bet kokiu.
Varlė šokinėja ant kelio. Ant jos užvažiuoja volas ir priploja prie minkšto asfalto. Ji išsikapanoja, nusipurto ir sako:
– Ot prispaudė tai prispaudė, tai ne tie mužikai pelkėje!
|
